Kalninė dyglė tikrai negali taip greitai nieko pakenkti. Tačiau dvi ligos ar kenkėjai pažeidžia augalą ir su jais reikia kovoti.
Kalninės dumbliai (Centaurea montana) yra gana tvirti augalai, kurie taip pat gali suteikti daug džiaugsmo nepatyrusiems sodininkams. Ligos ir kenkėjai yra reti, bet, deja, jų negalima atmesti.
Dažna dygliažolės pažeidimo priežastis yra priežiūros klaidos, pvz., netinkamos vietos parinkimas, netinkamas laistymas arba per didelis maistinių medžiagų tiekimas. Ant kalnų dygliažolės gali užsikrėsti šios ligos ir kenkėjai: pūkinė miltligė ir voratinklinės erkės.
❶ Pūkuotoji miltligė – mėgsta drėgmę
Š altu, drėgnu oru užsikrėtimo pelėsine rizika yra ypač didelė. Grybelis mėgsta drėgną aplinką. Visų pirma, ant pažeistų lapų apatinės pusės atsiranda pilkšva danga. Viršutinėje lapo pusėje greitai atsiranda šviesių dėmių.
Ką reikėtų daryti?
Visi paveikti lapai ir ūgliai turi būti nedelsiant pašalinti. Laiku aptikus užkrėtimą, augalą galima išgelbėti. Tačiau, jei daugiau nei pusė kalninių dygliuočių yra užsikrėtę pelėsiais, patartina išmesti visą augalą. Dar kartą svarbu reguliariai tikrinti augalus, ar nėra galimų pažeidimo požymių, ir ne tik paviršutiniškai, bet ir stebėti apatinę lapų pusę. Kenkėjai ten mieliau įsikuria ir ten taip pat galima pastebėti pirmuosius žalos požymius.
➔ Patarimas: Augalų dalis, paveiktas pelėsio, galima išmesti į kompostą. Grybelis negali plisti per negyvų augalų liekanas, todėl negali išgyventi komposto krūvoje.
Pelitligė: kaip jos galima išvengti?
Ilgas lietus skatina pelėsių užkrėtimą. Kad nesuteiktų papildomos ilgalaikės drėgmės, augalų negalima laistyti tiesiai ant lapų. Kad drėgmė nutekėtų, nedėkite augalų per arti vienas kito. Atstumas yra nuo 30 iki 40 centimetrųgrupinis sodinimas.
Jei norite sustiprinti savo kalnų dyglį, galite užplikyti arbatą iš lauko asiūklio lapų. Jame esanti silicio rūgštis daro augalus atsparesnius ligoms ir kenkėjams.
❷ Voratinklinės erkės – kaip ląstelių syvai
Voratininės erkės yra vos kelių milimetrų dydžio ir vargu ar gali būti matomos plika akimi, tačiau jos yra dar aistringesnės prieš kalnų dyglį. Voragyviai minta ląstelių sultimis ir gali padaryti didelę žalą augalams, jei jų laiku nepastebėsite.
Kaip atpažinti voratinklinės erkės įsisiurbimą?
Jei lapai praranda chlorofilą, iš pradžių jie įgauna sidabrinį blizgesį. Tolesnėje eigoje lapai pagelsta, galiausiai lapai nudžiūsta ir nukrinta. Tačiau tai dar nėra aiškus užsikrėtimo voratinklinėmis erkėmis požymis, nes kiti kenkėjai taip pat daro panašią žalą. Jei ant augalo galima pamatyti tinklus, galima tvirtai manyti, kad yra voratinklinės erkės.
➔ Patarimas: Purškiant augalų purkštuvu, tinkleliai tampa aiškiai matomi.
Ką galima padaryti norint su tuo kovoti?
Voratines erkes galima gana gerai išnaikinti nenaudojant cheminių medžiagų. Kenkėjų užkrėtimas dažniausiai įvyksta per užsitęsusią sausrą. Kita vertus, voragyviai nemėgsta didelės drėgmės. Jau gali turėti poveikį augalą apipurškus vandeniu. Nors tai tikriausiai nepadės visiškai kovoti su užkrėtimu, ilgainiui jį vis tiek galima sunaikinti. Purškimas turėtų būti atliekamas keletą dienų iš eilės. Esant stipresniam užkrėtimui, taip pat pasiteisino užpilas iš muiluoto vandens arba dilgėlių lapų.
➔ Patarimas: Lauko augalų atveju natūralūs plėšrūnai taip pat yra veiksminga priemonė nuo voratinklinių erkių. Norėdami tai padaryti, šalia augalo galima pastatyti vorų ar boružėlių.
Kenkėjai ir ligos iš pirmo žvilgsnio
| Liga ar kenkėjas | Žala | Kova |
| Pelėsinis miltligė | ■ Apatinėje lapų pusėje yra pilkai violetinė danga. ■ Viršutinės lapų pusės atrodo lengvai dėmėtos. | ■ Visos pažeistos augalo dalys turi būti pašalintos. ■ Lauko asiūklio sultinys gali būti naudojamas kaip profilaktinis tonikas. |
| voratinklinės erkės | ■ Lapai iš pradžių pasidaro sidabrinės dėmės,vėliau pagelsta ir nudžiūsta. ■ Atidžiau pažiūrėjus, ant augalo galima pamatyti smulkius voratinklius. | ■ Voratinklinių erkių atsiradimą galima sumažinti dažnai nuplaunant augalą po dušu. ■ Taip pat tinka dilgėlių lapų arba muiluoto vandens nuoviras. ■ Voratinklinės erkės turi natūralių vorų ir boružių plėšrūnų. . |
Venkite slaugos klaidų kaip ligos priežasties
Lapų spalvos pakitimas, sulėtėjęs augimas ar retas žydėjimas nebūtinai turi būti siejami su kenkėjais ar ligomis. Daugeliu atvejų netinkama priežiūra yra priežastis, dėl kurios kalnų dyglė paprastai nusilpsta ir galiausiai yra jautri kenkėjams ir ligoms.
Todėl augalus reikia reguliariai tikrinti, kad būtų galima greičiau nustatyti ir ištaisyti priežiūros klaidas.
Dažniausios priežiūros klaidos:
- per tamsus stovas
- per daug vandens
- per daug maistinių medžiagų
- per mažai vandens
Dažnai iš lapų galite matyti, ar augalas kenčia nuo nepakankamo arba per didelio pasiūlos. Tada patikrinkite dirvožemį. Jei augalas per drėgnas, gali padėti persodinimas. Turite greitai reaguoti. Jei ilgą laiką buvo užmirkimas, greičiausiai nukentėjo šaknys. Iš augalo sklindantis šiek tiek purus kvapas rodo, kad greičiausiai jau prasidėjo šaknų puvinys. Tada bet kokia pagalba augalui bus per vėlu.
Štai kaip kalninė skraistė išlieka sveika:
✔ saulėta vieta
✔ puri dirva
✔ neužmirksta✔ reguliariai laistyti
✔ retkarčiais tręšti