Kalbant apie sodą, mes kalbame ne apie keturis, o apie dešimt metų laikų. Toks yra fenologinio kalendoriaus principas. Sužinokite čia apie ką tai yra.

Metus sudaro keturi kalendoriniai sezonai. Tačiau sodininkas žino kitą klasifikaciją: būtent fenologinius sezonus. Tai nėra užfiksuota kalendoriuje, o labiau pagrįsti gamtos eiga. Vadinamieji indikatoriniai augalai yra lemiami sezonų pradžiai. Nepaisant to, fenologinis kalendorius kiekvienais metais skiriasi ir priklauso nuo regiono.
Istoriniai ir pagrindiniai
Žodis fenologija kilęs iš graikų kalbos ir pažodžiui reiškia „reiškinių tyrinėjimas“. Tai atskiras mokslas, kurį XVIII amžiuje įkūrė Carl von Linné. Švedų gamtininkas sukūrė žydėjimo kalendorių ir Švedijoje įkūrė fenologinius stebėjimus atliekančių žmonių tinklą.
Vokietijoje fenologija pradėjo įsigalėti XIX a. Šiandien apie 1200 savanorių stebėtojų visoje šalyje teikia Vokietijos orų tarnybai naudingos informacijos. Tada duomenys archyvuojami ir apdorojami įmonės būstinėje Ofenbache. Tiesioginis vertinimas atliekamas, pavyzdžiui, informacijos apie žiedadulkes tarnybai. Mokslui svarbios ilgesnės trukmės analizės.
Kokios fenologinio kalendoriaus naudos?

Fenologinis kalendorius yra dešimtmečius trukusių tyrimų rezultatas. Metų suskirstymas į dešimt metų laikų, o ne į įprastus keturis, leidžia tiksliau suskirstyti sodo metus, atsižvelgiant į klimato ir regioninius skirtumus. Kartu galima daryti išvadas ir apie gamtos raidą atskiruose regionuose. Šis sodininkystės kalendorius nėra fiksuotas tiksliai dienai, bet prisitaiko prie atitinkamos stebėjimo zonos gamtos raidos.
Fenologiniai duomenys lyginami su nustatytomis astronominėmis ir meteorologinėmis reikšmėmis. yra žemės ūkyjePavyzdžiui, fenologinė informacija yra svarbus rodiklis planuojant ir koordinuojant būsimą darbą.
Nustatyti duomenys taip pat leidžia daryti išvadas apie bendrą klimato raidą. Pavyzdžiui, XX amžiuje buvo galima užregistruoti ankstesnę pavasario pradžią. Mokslas tai derina su pasaulinės klimato kaitos įtaka.
Iš esmės fenologinis kalendorius yra pagrįstas indikatorinių augalų raida. Po švelnios žiemos ankstyvas pavasaris kai kuriuose regionuose prasideda jau sausio mėnesį. Duomenų statistika leidžia daryti išvadas apie klimato kaitos raidą ir padeda ūkininkams bei sodininkams mėgėjams planuoti būsimus darbus laukuose ir soduose.
Kokie yra indikatoriniai augalai?
Fenologiniams sezonams nustatyti naudojami keli augalai. Tai apima:
Pointer Plant Group | atskiri atstovai |
---|---|
Laukiniai augalai | • Beržas • Lazdynas • Mėlynė • Kiaulpienė • Europinis bukas • Snieguolė • Juoda Šermukšnis • Angliškasis ąžuolas • Šermukšnis |
Pasėliai | • Obuolys • Abrikosai • Kukurūzai • Kukurūzai • Slyva • Rapsai • Raudonieji serbentai • Saulėgrąžos • Vynuogės • Cukriniai runkeliai |
Dekoratyviniai augalai | • Alyva • Forzitija • Mockingbird • Hamamelis |
Kaip klasifikuojamas fenologinis kalendorius?
Paskirstymas suskirstytas į dešimt sezonų. Tai nusako atitinkamų indikatorinių augalų žydėjimas ir branda. Sezonų trukmė skiriasi, todėl toliau pateikiama tik apytikslė.
Sezonas | apytikslis laikotarpis |
---|---|
Ankstyvas pavasaris | 22. vasario–kovo 29 d. |
Pirmasis pavasaris | 30. kovo–balandžio 30 d. |
Visas pavasaris | 1. gegužės–gegužės 29 d. |
Vasaros pradžia | 30. gegužės–birželio 21 d. |
Vidurvasaris | 22. birželio–rugpjūčio 4 d. |
Vasaros pabaiga | 5. rugpjūčio–rugpjūčio 27 d. |
Ankstyvas ruduo | 28. rugpjūčio–rugsėjo 21 d. |
Visas ruduo | 22. rugsėjo–spalio 15 d. |
Vėlyvas ruduo | 16. Nuo spalio iki lapkričio 30 d. |
Žiema | 1. gruodžio–vasario 27 d. |
Kokie indikatoriniai augalai yrakiekvienam sezonui?
Fenologiniams sezonams nustatyti naudojami šie indikatoriniai augalai:
Sezonas | Rodyklių augalai |
---|---|
Ankstyvas pavasaris | • Snieguolė • Lazdynas • Snaigė • Gluosnis • Juodalksnis • Žieminis jazminas • Platonas |
Pirmasis pavasaris | • Forzitija • Vaismedžiai • Uogos • Beržas • Liepos • Klevas |
Visas pavasaris | • Obuolys • Alyvinė • Arklio kaštonas • Ąžuolas • Skroblas |
Vasaros pradžia | • Juodasis šeivamedis • Skėrias • Rugiai • Žolės • Gudobelė |
Vidurvasaris | • Liepos • Raudonieji serbentai • Cikorija • Rugiai |
Vasaros pabaiga | • Šermukšniai • Viržiai • Ankstyvas obuolys • Kriaušė • Rudens anemonė |
Ankstyvas ruduo | • Juodasis šeivamedis • Rudeninis krokusas • Arklio kaštonas • Lazdyno riešutas • Kriaušės |
Visas ruduo | • Bulvės • Riešutas • Arktinis kaštonas • Svarainis • Europinis bukas • Obuoliai • Ropės |
Vėlyvas ruduo | • Arklių kaštonas • Angliškas ąžuolas • Žieminiai javai |
Žiema | • Žieminiai kviečiai |
Kokios yra atskirų sezonų ypatybės?
Atskirus fenologinius sezonus lemia priskirtų indikatorinių augalų išsivystymas. Štai nedidelė apžvalga:
❍ Ankstyvas pavasaris:
Lazdyno riešutų, snaigių ir putinų žydėjimas skelbia pavasario pradžią. Žieminis jazminas žydi. Alpių regione pradeda dygti platanalapis klevas. Ankstyvas pavasaris baigiasi, kai gluosniai žydi.
❍ Pirmasis pavasaris:
Pirmasis pavasaris prasideda žydint forsitijai. Žydi ir agrastai bei serbentai. Išdygus beržui ir arkliams kaštonams, seka liepa, klevas ir bukas. Pirmasis pavasaris baigiasi žydint vyšnioms, kriaušėms ir slyvoms.
❍ Visas pavasaris:
Alyvos ir obelys žydi visą pavasarį. Pradeda dygti ąžuolas ir skroblas. Vėliau pražysta pirmosios avietės. Laukuose dygsta bulvės ir cukriniai runkeliai.
❍ Vasaros pradžia:
Pievų ir laukų žydėjimas pasiekia piką. Žydi juodasis šeivamedis, ožkų barzda, gudobelė. Grūduose atsiranda pirmieji spygliai ir šereliai. Žydi žieminiai rugiai. Šienas busatitrauktas ir alergiškiems žmonėms prasideda šienligės sezonas.
❍ Vidurvasaris:
Serbentai bręsta. Žydi bulvės, mažalapės liepos, trūkažolės. Prasideda žieminių miežių pjovimas laukuose. Taip pat atvežami žieminiai kviečiai, avižos ir žieminiai rugiai.
❍ Vasaros pabaiga:
Galima skinti šermukšnius, ankstyvuosius obuolius ir kriaušes. Prasideda viržių ir rudeninių anemonų žydėjimo sezonas. Nors javų derlius iš esmės baigtas, prasideda antrasis šieno pjūtis.
❍ Ankstyvas ruduo:
Brandina juodasis šeivamedis, o arkliniai kaštonai sprogsta ir krenta nuo medžių. Lazdyno riešutams taip pat prasideda derliaus nuėmimo metas. Prinokusios ir slyvos bei kriaušės. Rudeninis krokusas žydi.
❍ Visas ruduo:
Buko, uosio, alksnio ar kaštonų lapai pradeda keisti spalvą. Vaismedžiuose jau prasidėjo lapų kritimas. Nuimamas bulvių, svarainių, obuolių ir graikinių riešutų derlius.
❍ Vėlyvas ruduo:
Jei arklinis kaštonas ar angliškasis ąžuolas taip pat pradeda mesti lapus, prasideda fenologinis vėlyvas ruduo. Žieminiai javai auga. Auginimo sezonas baigėsi. Pasibaigus lapų kritimui, baigėsi ir vėlyvas ruduo.
❍ Žiema:
Žiema prasideda žieminių kviečių atsiradimu. Ramybės laikotarpis trunka tol, kol lazdyno žydėjimas paskelbia ankstyvą pavasarį, o fenologinis ciklas prasideda iš naujo.
Sodininkystė pagal fenologinį kalendorių

Jei sodininkas seka tik kalendorinius sezonus, jis dažnai patiria nemalonią staigmeną. Žemė vis dar įšalusi ir neleidžia sėti sėklos. Šviežiai pasodinti augalai mirtinai iššąla, nes naktinių šalnų pavojaus dar nepavyko išvengti. To negali atsitikti, jei matuojate augmenijos vystymąsi. Pavyzdžiui, galite naudoti forsitijos žiedą kaip vadovą. Tada galite pasiekti rožių žirkles, nes nebėra jokio šalčio pavojaus.
Sodininkystė fenologinėje metų eigoje
Sezonas | būsimas darbas |
---|---|
Ankstyvas pavasaris | • Gyvatvorių genėjimas> • Vaismedžių genėjimas • Vasarinių gėlių sėjimas |
Pirmasis pavasaris | • Uogakrūmių genėjimas • Vaismedžių genėjimas • Vasarinių gėlių sėjimas • Rožių genėjimas |
Visas pavasaris | • Vejos klojimas • Pavasarinių žiedų pjovimas • Vasarinių gėlių sėjimas • Svogūniniai ir gumbiniai augalairinkinys |
Vasaros pradžia | • Vejos klojimas • Gyvatvorių pjovimas • Pavasarį žydinčių svogūnėlių pjovimas • Vasarinių gėlių sėja • Dvimečių augalų sėja • Šieno nuėmimas • medaus verpimas |
Vidurvasaris | • Vaismedžių genėjimas • Uogakrūmių genėjimas • Rožių genėjimas • Dvimečių augalų sėjimas |
Vasaros pabaiga | • Gyvatvorių genėjimas • Vaismedžių genėjimas • Svogūninių ir gumbinių augalų sodinimas • Grūdų derliaus nuėmimas |
Ankstyvas ruduo | • Gyvatvorių genėjimas • Vaismedžių genėjimas • Vejos klojimas • Svogūninių ir gumbų sodinimas • Vaisių derliaus nuėmimas |
Visas ruduo | • Vejos klojimas • Svogūninių ir gumbų sodinimas • Vaisių nuėmimas |
Vėlyvas ruduo | • užbaigti baigiamąjį darbą • užtepti antifrizo |
Žiema | • Genėkite vaismedžius |
Augalų stebėtojas darbe
Apie 1200 augalų stebėtojų dirba savanoriškai ir padeda Vokietijos orų tarnybai rinkti fenologinius duomenis. Augalų vystymosi duomenys renkami ir perduodami per visą auginimo sezoną. Stebėjimai atliekami ne didesniu kaip dviejų kilometrų spinduliu nuo namo.
Vokietijos orų tarnyba savo pagrindiniame puslapyje pateikia informaciją, kaip tęsti stebėjimą. Susidomėję gamtos mylėtojai gali joje užsiregistruoti stebėtojais ir pradėti stebėti augalus ateinantį vegetacijos sezoną. Taip pat čia yra įdomus vaizdo įrašas iš Vokietijos orų tarnybos. Jame paaiškinama, kaip svarbu stebėti augalų augimą teikiant patarimus dėl oro ir klimato stebėjimo:

Įkeldami vaizdo įrašą sutinkate su „YouTube“ privatumo politika.
Sužinokite daugiau
Įkelti vaizdo įrašą
Visada atblokuokite „YouTube“
Jei norite giliau įsigilinti į fenologiją ir dešimt su ja susijusių fenologinių sezonų, siūlome jums tris knygų rekomendacijas: