Vikiniai žirniai yra gražūs daugiamečiai ir vijokliniai augalai, kuriuos gana lengva prižiūrėti. Tačiau ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sodinukams.
Vikilis (Lathyrus vernus) yra vijoklinis augalas, kurio ankštiniai augalai vystosi vasaros pabaigoje ir kurių ankštys bei sėklos yra valgomos. Populiarios žirnių ankštys nėra vienintelė pridėtinė vertė, kurią vikiai atneša. Augalo ūgliai ir žiedai taip pat gali būti valgomi nedvejodami ir primena jaunus, saldaus skonio žirnelius. Norint užtikrinti, kad būtų galima nuskinti daug žirnių ir kad vikiai gerai klestėtų, naudinga tam tikra priežiūra.
Kada ir kaip sodinti vikį?
Kadangi dauguma vikių žirnių yra vienmečiai augalai, juos reikia kasmet persodinti, kad vasaros pabaigoje būtų galima nuimti derlių ir valgyti žirnius. Jei tai vyksta kibire, galite pradėti sodinti pavasarį pasėjus sėklas ir visa tai daryti lauke. Jei norite pradėti sodinti anksčiau, t.y., žiemą, daigams auginti reikėtų naudoti š altą rėmą. Vasarą abiejų tipų mikrobai ir toliau auga lauke ir aprūpinami pagalbinėmis laipiojimo priemonėmis, kad jie įgytų aukštį ir gausą, o vasaros pabaigoje duotų vaisių.
Atsargiai! Tačiau taip yra tik tuo atveju, jei vikius valgote dideliais kiekiais ir dažniau. Tuomet tenka susidurti su vėmimu, pilvo skausmais ir net mėšlungiu bei kitais šalutiniais poveikiais.
Vikių laistymas
Jei daigai ką tik išdygo, jie visada turi būti šiek tiek drėgni, bet ne per šlapi. Per daug drėgmės gali atsirasti grybelių, kurie savo ruožtu pažeidžia augalą ir neleidžia jam toliau augti. Jei viršutinis dirvožemio sluoksnis šiek tiek išdžiūvo, tai pats tinkamiausias metas saikingai pakartotinai laistyti vikių sodinukus. Vikiui svarbu saulėta, bet ne per karšta vieta – taip pat turėtų būtibūti erdvus, kad visada galėtų išeiti drėgmė, o vikiai nesupūtų ir nebūtų pažeisti grybų. Jei daigai ar jaunikliai jau pasodinti sodo lysvėje ir jie gavo laipiojimo priemonę, juos taip pat reikia laistyti saikingai – ir tik tuo atveju, jei žemės sluoksnis šiek tiek išdžiūvo. Labai sausomis dienomis, žinoma, galite išvengti dehidratacijos naudodami šiek tiek daugiau vandens.
Ar vikiui reikia trąšų?
Paprastai vikiukui nereikia jokių trąšų, kurias galite nusipirkti sodo centre – taigi galite sutaupyti kelis eurus. Vazoninėje žemėje esančios maistinės medžiagos suteikia daigams augti reikalingų maisto medžiagų, tačiau išleidę jas į sodą galite – jei norite – supurenti sodinimui skirtą žemę ir praturtinti trupučiu komposto. Tai suteikia vikiukui gerą pradžią lauke, bet iš esmės tai nėra būtina. Trąšos ir kompostas nebėra būtini, ypač kai augalas jau žydi arba jau veda vaisius.
Žieminiai žirniai
Kaip jau minėta, daugelis vikių rūšių yra vienmečiai augalai, kurie miršta vėliausiai iki rudens pabaigos po vaisių vedimo. Taigi jums nereikės nerimauti dėl augalo peržiemojimo. Tačiau jei įsigytos ir išleistos sėklos yra daugiamečiai augalai, jas galima palaikyti per žiemą. Šiuo atveju ūgliai dažniausiai nuvysta metams artėjant žiemai – bet šaknys išlieka, kad kitą pavasarį suformuotų naujus ūglius. Todėl žemę virš daugiamečių vikių šaknų galite padengti daugybe lapų arba krūmynų, kad šaknys šiek tiek sušiltų nuo šalčio ir minusinės temperatūros.
Ar reikia pjaustyti vikių žirnius?
Vikių kirpti tikrai nereikia. Tačiau augdama ji gali šiek tiek apkarpyti savo viršūnes, kad užtikrintų, jog ji taps tankesnė ir gaus daugiau naujų ūglių. Tai dažniausiai padeda užtikrinti gausesnį ankščių ir žirnių derlių, kurie naudojami ne tik kaip priedas prie patiekalų, bet dažnai naudojami ir galvijams šerti, o sėklų atveju – perdirbami į miltus. Jei nupirktas saldusis žirnis yra daugiametis augalas, jį galima genėti ir nužydėjus ūgliams – vėlyvą rudenį, kad augalas vėl išdygtų ir kitą pavasarį greičiau augtų.
Petchup priežiūra:Privalumai ir trūkumai
Privalumai
✔ nereikia tręšti
✔ mėgsta saulėtą ir erdvią vietą
✔ nereikia daug pastangų prižiūrėti suvalgyti werden
✔ Sėti sėklas labai paprasta, o dauginimas taip pat yra vaiko žaidimas
Trūkumai
✘ gali būti žalingas, jei vartojamas dideliais kiekiais
✘ dauguma veislių yra vienmečiai