Ugaražolė ne tik traukia akį sode, bet ir naudingas augalas bei atrakcija bitėms ir vabzdžiams.
Gluosnis (Epilobium) priklauso nakvišų šeimai ir yra daugelio genčių ir rūšių skėtinis terminas. Kiek jų tiksliai yra, nėra iki galo aišku. Manoma, kad yra apie 200 skirtingų rūšių. Šios rūšys taip pat sukuria hibridus tarpusavyje. Sode gluosnis yra populiarus visų pirma dėl savo subtilaus grožio.
Gluosnio žolės kilmė ir tėvynė
Gluosnio kilmę vargu ar galima atsekti, tam yra keletas priežasčių. Dėl universalių rūšių maži augalai visur pasirodo skirtingai. Tuo pačiu metu jie šimtmečius užkariavo miškus ir proskynas. Šiandien gluosnių galima rasti visame pasaulyje. Jie taip pat plačiai paplitę Europoje. Be kita ko, daugiamečių augalų galima rasti ne tik krūmuose, bet ir miško pakraštyje, taip pat vandens telkiniuose ar uolėtame paviršiuje. Visada reikia atsiminti, kad skirtingos rūšys taip pat turi skirtingus dirvožemio ir aplinkos poreikius. Todėl informacija apie vietą ir priežiūrą gali būti pateikiama tik bendrais bruožais.
Ugnžolė sode – tinkama vieta
Augalai labai prisitaiko, bet geriausiai auga saulėtoje arba dalinai pavėsingoje vietoje. Dirva turi gerai sugerti ir kaupti drėgmę, todėl idealiu atveju ji turėtų būti nuo smėlio iki priemolio. Gluosnis gali įsikurti ir ant žvyruotų grindų. Gluosniai yra atsparūs, gali atlaikyti aukštesnę nei -30°C temperatūrą.
| B altasis gluosnis (Epilobium angustifolium forma albiflorum) | |
|---|---|
| Augimas: | stiebai statūs, formuoja bėgikus |
| Augimas: | 60–150 cm |
| Augimas: | 50–60 cm |
| Ypatingos funkcijos: | labai atsparus, maisto š altinis daugeliui vabzdžių |
| Vieta: | Saulė iki dalinio pavėsio |
| Aukštas: | nuo sauso iki šviežio, gerai nusausintas, mažai maistinių medžiagų, rūgštus/be kalkių |
Ugnžolė – tai svarbu sodinant
Ugnies žoles geriausia sodinti nuo kovo mėn., jei turite sėklų, galite sodinti rugsėjį. Nepamirškite, kad daugiamečiams augalams reikia vietos dėl jų žolinio augimo – sodinimo atstumas 50 cm. Kiti svarbūs aspektai sodinant:
- Dirvožemis turi būti drėgnas ir nekalkintas, galimas ir akmenuotas podirvis.
- Vieta saulėta arba daliniame pavėsyje.
- Ugnies žolėms reikia vidutinio drėgnumo.
- Dirvos nereikia tręšti, pavasarį augimą galima paskatinti kompostu.
- Augalai yra daugiamečiai ir gerai dauginasi.
Ugnižolė kaip naudingas augalas
Ugnižolės pasižymi įvairiomis savybėmis, dėl kurių jos yra naudingi augalai. Pavyzdžiui, mažus plaukelius, esančius ant sėklų, prieš šimtmečius indėnai naudojo antklodėms gaminti. Gluosniai taip pat naudojami maisto sektoriuje. Pavyzdžiui, Epilobium angustifolium lapai dažnai naudojami salotoms. Tai taip pat viena iš priežasčių, kodėl gluosniai dažnai aptinkami vaistažolių sode. Be to, gluosniai yra magnetas bitėms. Medus, kurį bitės gamina iš žiedadulkių, yra malonaus saldumo ir laikomas ypač skaniu.
Atpažinkite ugniažolės ligas ir kenkėjus
Ugnies žolės yra gana jautrios ligoms ir kenkėjams. Ypač gerai su augalais jaučiasi bakterijos ar grybai. Grybų užkrėtimą galima atpažinti iš dėmių, susidarančių ant lapų. Kaip tik todėl, kad gluosniai mėgsta gana drėgną, jie sudaro optimalų pagrindą grybų vystymuisi. Kad būtų galima imtis veiksmų prieš užkrėtimą, augalai turi būti reguliariai vėdinami. Rūdžių grybai taip pat labiau paplitę ant ugniažolių. Jei ant lapų atsiranda pirmieji ženklai, tai padeda tik juos pašalinti. Tokiu būdu vis dar įmanoma užkirsti kelią ligos plitimui į kitus lapus.
Gluosnių žolelių įvairovė
Dabar yra daugiau nei 200 skirtingų ugniažolių rūšių. Kiek tiksliai jų yra, nėra aišku. Kadangi tarp atskirų rūšių visada yra kryžminimo, galbūt čia ir ten galėsite atrasti labai ypatingo dizaino gluosnį. Viena populiariausių veislių, kuri naudojama ir sode, yra Epilobium angustifolium. Jie taip pat vadinami malkomisžinomi ir turi gražią ir stiprią rožinę spalvą. Pumpurai išlieka visą vasarą ir yra įspūdingo intensyvumo bei gyvybingumo.