Į varpelią gražu žiūrėti, tačiau jis taip pat turi spąstų, nes yra nuodingas. Prieš sodinant reikia atsižvelgti į keletą dalykų.
Nesvarbu, pakalnutės, tulpės ar narcizai – kiekvienas įsivaizduoja, kaip pavasarį pradeda žydėti augalų įvairovė, leidžianti sodams ir kraštovaizdžiui suspindėti naujomis spalvomis. Daugeliui žmonių tulpės ir pakalnutės yra pavasario dalis kaip sviestas ant duonos – tas pats pasakytina ir apie populiariuosius kiškio varpelius (Hyacinthoides), kurie tiesiog yra pavasario dalis. B alta, melsvai violetinė ar rožinė gėlių spalva dažnai puošia veją sode arba randa vietą po gyvatvorėmis, krūmais ir visų rūšių medžiais. Keista, kad jie priklauso šparagų šeimai ir yra lengvai prižiūrimi.Atsargiai: mėlynieji varpeliai yra nuodingi
Mėlynasis varpelis priklauso šparagų šeimai, o tarp jų ir hiacintams, nes varpelis atrodo labai panašus į gerai žinomus hiacintus. Žolinis augalas visų pirma pasirodo kaip pavasario po žiemos šauklys kartu su tulpėmis ir narcizais, todėl daugeliui žmonių yra šio metų laiko simbolis. Priešingai nei daugelis kitų sodo augalų, melsvas varpelis neturi šaknų, bet išgyvena po žeme, padedamas svogūnėlio. Nors augalas formuoja kapsulinius vaisius ir skleidžia malonų kvapą, jų nevalgykite – geriausiu atveju turėtumėte nuleisti rankas nuo augalo. Taip yra ne tik dėl to, kad mėlynasis varpelis yra gamtos rezervatas šioje šalyje, bet ir pats savaime yra gana nuodingas, todėl jo valgyti negalima.
Palietus ar paskynus odą gali atsirasti dirginimas ir į alergiją panašūs simptomai. Ypač kai vaikai žaidžia sode, todėl nereikėtų sodinti melsvus labai lengvai pasiekiamu būdu. Tačiau kuo dar ypatingas šis žolinis augalas?
Bunny bells – naudinga informacija trumpai
- iki 40 cm aukščio
- yra daug skirtingų augalo porūšių
- Svogūnai
- Gėlė gali būti b alta, rožinė arba melsva
- Natūraliai pasitaiko Afrikoje arba Vakarų Europoje
- priklausoŠparagų šeima
- augina daug gėlių
- švelniai kvepia
- yra šiek tiek nuodingi, todėl jų negalima valgyti
- gali sudirginti odą ir gleivines
- nesudėtingas augalas, laikomas pavasario šaukliu
Privalumai
✔ iš esmės labai lengvai prižiūrimas ir nereiklus
✔ pavasarį skleidžia subtilų kvapą
✔ pasižymi patraukliomis varpelio formos gėlėmis, kurios susitelkusios kaip vynuogės ir gali būti b altos, mėlynos ir rožinės spalvos
✔ mėgsta skleistis vejos viduryje arba po sumedėjusiais augalais
✔ greitai plinta savaime sode
✔ grįžkite kiekvieną pavasarį
Trūkumai
✘ yra šiek tiek nuodingi, todėl nėra tinkami vartoti ir su kapsuliniais vaisiais
✘ gali sudirginti odą palietus arba paimant ją, taip pat gleivines
✘ Gėlių vazonuose varpeliai gerai žiemoja tik šiek tiek padedant
Sėti melsvuosius varpelius – idealios sąlygos
Jei pasodinote melsvą varpelią idealioje vietoje ir suteikėte jam viską, ko reikia iš dirvožemio ir substrato, galite tikėtis, kad jis intensyviai dauginsis. Tai reiškia, kad plotus greitai perima nesudėtingas augalas – jei norite tai apriboti, tikrai turėtumėte laiku įsikišti, nupjaudami sodinuko sėklas ir taip neleiskite joms dygti žemėje. Visiems, kurie pažymėjo specialiai mėlynžiedžiams skirtą vietą, nereikia daug svogūnėlių, kad netrukus visas laukas būtų užpildytas gražiu augalu.
Kiekvienas, kuris turi vaikų ar gyvūnų, kurie mėgsta žaisti ir laisvai bėgioti sode, turėtų būti ypač atsargūs, kad varpeliai nebūtų naudojami vejos viduryje. Priešingu atveju gyvūnai gali juos suėsti arba kišti į vaikų burną, sukeldami ne tik dirginimą, bet ir sveikatos problemų, pavyzdžiui, vėmimą. Todėl ne tik ypač svarbu būti atsargiems, bet geriausiu atveju pasodinti melsvą lysvę ar gėlių vazonus. Jei norite, paveiktą zoną taip pat galite atriboti naudodami ribą, pvz., vaikų tvorą.
Kokios sąlygos reikalingos varpeliui?
Kad varpelis jaustųsi tikrai patogiai, parinkta vieta turi būti kuo šviesesnė ir užlieta šviesa – svilinanti saulė augalui nėra taip gerai, todėl idealiai tinka dalinai pavėsinga vieta. Ar norite sužinoti, kur sode?geriausia vieta augalui, reikėtų pagalvoti apie tai, kur pavasarį daug šviesos – čia dažniausiai gerai laikosi melsvė. Tai yra, kol čia išliks pakankamai drėgna ir ne per karšta, nes augalas be drėgmės greitai žūva. Štai kodėl svogūnėliams sodinti tikslinga rinktis miško pakraštį arba gyvatvorės kraštą. Jei šioje vietoje mažiau vidurdienio saulės, paprastai galėsite daug ilgiau mėgautis nuostabiais žiedais ir tuo pačiu saldžiu augalo kvapu.
Dirvožemio atžvilgiu melsvos varpeliai yra beveik nereiklūs. Pagrindas turi būti kuo drėgnesnis ir pralaidesnis. Maistinių medžiagų reikia ir melsvai, tačiau dirva neturi būti per daug maistinga, net kalkingą ar rūgščią dirvą dažnai pakenčia be problemų. Tik smėlėtoje dirvoje augalas ne itin gerai vystosi.
Kaip pasodintas varpelis?
Yra keletas būdų, kaip pasodinti mėlynojo varpelio svogūnėlius arba pasodinti juos sėjant sėklas:
- Arba pasodinate varpelią į gėlių vazoną, arba į jam skirtą kibirą
- arba galite įdėti tiesiai į sodą.
Mėlynasis varpelis paprastai sodinamas rudenį, kad augalas galėtų žydėti kitą pavasarį. Kadangi augalo svogūnėliai gali labai greitai išdžiūti, juos įsigijus reikėtų sodinti iš karto arba bent jau kol kas įmesti į gėlių vazoną. Jei įdėsite juos į žemę, sodinimo duobė turi būti maždaug tris kartus didesnė už svogūnėlio ilgį – dažniausiai apie 10 centimetrų. Svogūnėlio galas turi būti nukreiptas į viršų, kad varpelis galėtų išaugti iš žemės.
Svogūnėlį reikia laikyti drėgną, žiemą laistyti, žinoma, nereikia ir žiemoti nereikia. Tik vazone likusius melsvus žiemai reikia apdengti šepečiu ir vilna ar panašia medžiaga, taip pat vazoną šiltai apsaugoti. Sodinant būtina išlaikyti bent keturių centimetrų atstumą tarp augalų, kad kiekvienas augalas turėtų pakankamai erdvės skleistis ir augti. Maži tarpeliai tarp augalų greitai uždengiami ir nepastebimi lapais.