Japoninis klevas yra dekoratyvinis dekoratyvinis ir sodo augalas, visų dėmesį patraukiantis gražia lapija, ypač rudenį.
Mažas medelis, kurį taip pat galima pasodinti kaip krūmą, taip pat žinomas kaip Thunberg's japoninis klevas arba tiesiog japoninis klevas. Iš viso žinomi keli šimtai japoninio klevo (Acer japonicum) rūšių, kurios visos suteikia nuostabų spalvų reginį. Vienas populiariausių tikrai yra klasikinis japoninis klevas (Acer palmatum).
Ši klevų gentis yra plačiai paplitusi gamtoje, ypač Japonijoje, ir tai paaiškina medžio pavadinimą. Tačiau augalas taip pat gali būti pasodintas į vazoną Vokietijoje ir puikiai tinka, pavyzdžiui, Zen sode. Nesvarbu, ar sode, ar terasoje, daugelis šios šalies sodininkų mėgėjų vertina klevą kaip tikrą šventę akims, tačiau tam reikia tam tikros priežiūros.
Pristatome japoninį klevą
Vasarą japoninis klevas turi ryškiai žalią lapiją. Tik rudenį augalas suspindi akinančiomis spalvomis, kurios primena vadinamąją Indijos vasarą. Japoninio klevo lapai įvairiais ryškiais tonais keičia spalvą nuo raudonos iki oranžinės iki geltonos spalvos. Ne mažiau patrauklios ir gėlės, turinčios tamsiai raudonas taureles ir užburiančios žiūrovą rožiniais žiedlapiais. Japoniškos tematikos sode šis augalas tampa tikru žvilgsniu. Japoninis klevas ypač gerai atrodo sode su rododendrais ar azalijomis.
Hobby sodininkams šioje šalyje naudinga tai, kad augalas yra pakankamai atsparus vietos klimatui. Kiek saulės reikia medžiui, priklauso nuo veislės. Tačiau būtina bent viena iš dalies užtemdyta vieta. Galimas ne tik kubilas, bet ir sodas, kur klevas dera su daugeliu kitų augalų rūšių. Taip pat galima įsivaizduoti sodinimą kaip akinantį pasjansą. Gražų dekoratyvinį medį taip pat galima be problemų pasodinti po apačia, nes medžio šaknų sistema yra laisva, retai išsišakojusi su maža smulkių šaknų dalimi.
Kol medis yra krūmo formosdaro prielaidą, kad galite numanyti gana puikų augimo aukštį. Tačiau yra ir veislių, kurių aukštis gali siekti iki dešimties metrų. Todėl perkant svarbu į tai atkreipti dėmesį.
Kuriai vietai japoninis klevas teikia pirmenybę?
Kalbant apie vietos sąlygas, japoninį klevą gana lengva prižiūrėti. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokį japoninio klevo porūšį pasirinkote ir kokius reikalavimus šis medis turi tobulai vietai. Rinkdamiesi tinkamą vietą turėtumėte atsižvelgti į šiuos dalykus:
- vieta su saule arba pusiau pavėsyje, kad būtų kuo daugiau šviesos
- Kartais būtini tiesioginiai saulės spinduliai daug valandų, kad japoninio klevo lapai rudenį spindėtų visa spalva
- Taip pat yra veislių, kurios netoleruoja tiesioginio vidurdienio karščio, kitaip jų lapai nudegtų – tuomet rinkitės šešėlinę vietą
- apsaugota vieta, kad stiprūs vėjai nepakenktų klevo lapams
- venkite per daug juodraščių
- mėgstu sodinti prie vandens telkinio (pvz., prie sodo tvenkinio), nes japoninis klevas mėgsta didelę drėgmę
Tinkamas substratas japoniniam klevui
Japoninis klevas neveikia be tinkamo substrato. Būtinas itin pralaidus ir purus dirvožemis. Kita vertus, jei dirva per daug nepralaidi, gali atsirasti žalingas užmirkimas, o tai blogiausiu atveju netgi reiškia augalo pabaigą. Ideali dirva visada yra vidutiniškai drėgna. Jei įmanoma, augalo substrato pH taip pat turėtų būti šiek tiek rūgštus arba neutralus. Be to, japoninis klevas vertina dirvožemius, kurių tekstūra yra tokia:
- priemolio humusingas, smėlingas, palyginti daug maistinių medžiagų dirvožemis
- Priemolio dirvožemiai, kurie per daug nepralaidūs arba sunkūs, todėl geriausia maišyti su durpėmis/smėliu
- Įmaišykite lapų komposto, kad gautumėte papildomų maistinių medžiagų
- Denažas yra būtinas laikant kibirus
- Naudokite augalų substratą, specialiai sukurtą vazoniniams augalams, jei japoninį klevą ketinate sodinti į vazoną
- užtepkite papildomą mulčio sluoksnį, kuris gali prisidėti prie pageidaujamos drėgmės
Japoninio klevo sodinimas
Pasodinti šį dekoratyvinį medį galima be didelių pastangų. Tačiau apakankamai didelė sodinimo duobė yra nepaprastai svarbi. Sodinant į kubilą, tai reiškia, kad reikia naudoti pakankamai didelį vazoną. Priešingu atveju klevo šaknys negalės pakankamai išplisti.
Prieš įdėdami medį į kibirą arba į žemę, turėtumėte paruošti sodinimo substratą, kaip jau aprašyta. Be to, dirva turi būti supurenta – maždaug 50 centimetrų gyliu. Šis žingsnis itin svarbus norint pastebimai pagerinti oro cirkuliaciją ir taip užtikrinti dar geresnes sodinimo sąlygas. Vieta su nedideliu kalneliu taip pat puikiai tinka sodinti. Galiausiai tai užtikrina, kad vandens pertekliaus nutekėjimas visada veiktų sklandžiai.
Patarimas:
Jei vieta anksčiau buvo paveikta vadinamojo Verticillium vytulio, ji visiškai netinka japoniniam klevui. Net jei pakeistumėte dirvą tinkamose vietose, rizika užsikrėsti mirtina grybeline liga vis tiek būtų per didelė. Tai gali greitai reikšti japoniško klevo pabaigą.
Tręškite ir laistykite japoninį klevą
❍ liejimas:
Šio dekoratyvinio medžio šaknys ypač išskiria augalą nuo vietinio klevo. Japoninis klevas turi plokščias šaknis. Tai reiškia, kad šalia paviršiaus išgaruoja gana didelis vandens kiekis. Nors laikinas vandens trūkumas nėra didelė problema vyresniems augalams, jis skiriasi jauniems japoniniams klevams.
Jei ką tik ką tik pasodinote klevą sode arba kibire terasoje, visada turėtumėte užtikrinti tinkamą laistymą. Be tinkamo laistymo medis, kuris iš pradžių yra gležnas, negali kitaip vystytis taip, kaip norima. Todėl laistant šį medį reikia atsižvelgti į šiuos patarimus ir gudrybes:
- Laistykite daug ir dažnai, ypač vasarą
- Geriausia laistyti ryte/vakare, kai gana vėsu
- nelaistykite lapų, kad nenudegintumėte
❍ Tręšti:
Geriausias laikas japoniniams klevams tręšti yra pavasarį. Galima naudoti depo trąšas, kurios ištisus metus aprūpina medį daugybe vertingų maisto medžiagų. Rudenį turėtumėte naudoti lakuotą kalį, nes tai padės medžiui peržiemoti.
Jei japoninį klevą pasodinote į kubilą, tręšdami turėtumėte naudoti kitą strategiją. Šiuo atveju svarbu turėti specialųNaudokite lėtai atpalaiduojančias trąšas. Vienam litrui substrato reikia sunaudoti vieną gramą šių trąšų.
Japoniško klevo dauginimas – kaip tai daroma
Kiekvienas, kuriam vargu ar gali pasisotinti nuostabiu dekoratyviniu medžiu, gali palyginti lengvai ir pigiai padauginti japoninį klevą. Tai reiškia, kad blizgančiu klevu galima papuošti kitas sodo ar terasos vietas. Optimalus laikas japoninį klevą dauginti auginiais yra nuo gegužės iki birželio. Atlikite tai taip:
❶ Paimkite nuo medžio minkštus auginius, kurie dar nesuaugę. Nedidelis sumedėjimas neturėtų kelti didelių problemų.
❷ Sumažinkite auginių lapų skaičių, kad išgaruotų mažiau vandens. Visiškai pakanka dviejų ar trijų lapų. Taip pat nupjaukite ūglių galiukus.
❸ Auginiams pasodinti naudokite lavos granules, kurios geriausiai tinka, kai grūdelių dydis yra maždaug vienas milimetras. Jei pasikliaujate įsišaknijimo hormonu, taip pat galite tikėtis geresnių augimo galimybių. Šilta ir drėgna aplinkos atmosfera taip pat labai naudinga šaknų vystymuisi.
❹ Renkantis vietą, reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių. Tačiau japoninio klevo auginių vieta vis tiek turėtų būti pakankamai šviesi. Skersvėjis ypač kenkia jauniems japoniniams klevo augalams, todėl jų reikėtų vengti, nors turėtumėte juos pakankamai vėdinti. Taip pat turite bet kokia kaina užkirsti kelią vandens užmirkimui. Tačiau substratas vis tiek turi būti pakankamai drėgnas.
Prireikia maždaug aštuonių savaičių, kol išsivysto pirmosios šaknys.
Ar japoninį klevą reikia genėti?
Genint japoninį klevą reikėtų sutelkti dėmesį tik į negyvus arba sergančius ūglius. Nes visiškas genėjimas neigiamai paveiktų natūraliai labai patrauklų augalo augimo būdą. Genėjimas prasmingas tik tuo atveju, jei dekoratyvinis medis trukdo kitiems augalams. Nepamirškite šių patarimų:
- Kaip įmanoma anksčiau nugenėkite sergančius ūglius ir negyvas šakas
- Geriausia sumažinti birželio arba liepos mėn. dėl vietos – tada tiesiog šiek tiek patrumpinkite naujus ūglius viršuje
- Tiesiog nupjaukite žiemą sušalusius ūglius
- žiemą nekarpykite – kitaip sąsajos negalės užgyti, kad grybų sporos galėtų lengviau gyventi
Saulėtinkamai žiemoti japoninį klevą
Dauguma specializuotose šios šalies parduotuvėse parduodamų japoninių klevų veislių yra pakankamai atsparios žiemai. Jei tai gana dailus augalas, labai š alti vėjai gali jam pakenkti. Todėl žiemojimui rekomenduojama nuo vėjo apsaugota vieta. Nuo rugpjūčio taip pat reikėtų nustoti tręšti azotu. Priešingu atveju augalas gali turėti nepakankamai subrendusių ūglių, kurie greičiausiai neišgyvens kitą žiemą.
Išskyrus šiaudus kaip dangą ant žemės, papildomos žiemos apsaugos paprastai nereikia. Taip pat turėtumėte uždengti augalų vazonus. Tam puikiai tinka putų polistirolas. Taip pat prasminga kubilus dėti ant izoliuojančių medinių blokų, kad būtų užtikrinta geresnė izoliacija nuo per didelio šalčio. Vazoninių augalų atveju taip pat labai svarbu, kad vanduo sklandžiai nubėgtų net ir žiemą. Jei lapai jau išdygo, vėlyvų šalnų atveju turėtumėte juos apsaugoti vilna.
Japoninių klevų kenkėjai ir ligos
Kaip minėta, verticilijų vytulys gali padaryti didelę žalą japoniniams klevams. Tai rimta grybelinė liga, nuo kurios klevas dažniausiai nepasveiks. Kalbant apie kitus kenkėjus ar ligas, japoninis klevas yra gana tvirtas. Jei įtariate verticillium wilt užkrėtimą, tai gali patvirtinti šie požymiai:
- negyvos šakos
- lupti, nudžiūvę lapai
Deja, nėra fungicido, kuris galėtų susidoroti su verticilijų vytuliu. Todėl dar svarbiau užtikrinti, kad jūsų klevas nebūtų užkrėstas. Jei yra tik kelios jau sergančios šakos, jas reikia nedelsiant išpjauti. Pasisekus tai gali sustabdyti tolesnį plitimą, nors, deja, taip būna ne visada. Po to būtinai išvalykite ir dezinfekuokite pjovimo įrankį, kad išvengtumėte tolesnio užteršimo.