Iš augalų negalite pasakyti, ar piktžolės yra nuodingos. Gamtos ir sodo mylėtojai, siekdami apsaugoti save, turėtų žinoti apie nuodingas piktžoles ir visų pirma jų vengti.
Vieniems tai yra augalai, kurie natūraliai priklauso sodo ekosistemai, kitiems jie yra nepatogumas, iš kurio negalima kilti jokio grožio. Piktžolės pažeidžia nuotaiką, tačiau nereikėtų į jas žiūrėti lengvai, kai susiduriama su nuodingomis atmainomis. Mūsų apžvalga parodo, kurios „piktžolės“ kartais gali padaryti didelę žalą jūsų sveikatai.
AnkstesnisKitas
11 Šliaužiantis vėdrynas (Ranunculus repens)
Šliaužiantis vėdrynas (Ranunculus repens) plinta labai greitai, ypač jei piktžolės gauna pakankamai vandens (lietaus). Dėl šliaužiančių papėdžių jis yra spyglius į akis ypač vejos mėgėjams. Šliaužiantis vėdrynas žydi nuo gegužės iki rugsėjo ir šiuo laikotarpiu taip pat dauginasi (sėklomis). Žolė laikoma šiek tiek toksiška, tačiau kovodami su ja mūvėkite pirštines.Šliaužiantys vėdrynai yra nuodingi ir žmonėms, ir gyvūnams. Žolės negalima vartoti ir reikia vengti sąlyčio su oda.
Taikomos aktyviosios medžiagos: Protoanemoninas
Apsinuodijimo pasekmės: Odos dirginimas, pūslių susidarymas, pykinimas, vėmimas
22 Didžiulis Hogweed (Heracleum mantegazzianum)
Didžiosios kiaulės, liaudiškai žinomos kaip daugiametės Hercules, gali būti naudojamos sodinimui, tačiau paprastai laikomos piktžolėmis. To priežastis yra greitas plitimas ir visų pirma tai, kad Heracleum mantegazzianum išstumia kitus augalus. Daugybė gėlių džiugina bitininkus, o mėgėjai sodininkai stengiasi suvaldyti daugiamečius augalus visomis priemonėmis.Toksiškiausias dalykas, susijęs su lokio letena, yra išbėgančios augalų sultys, kurios išskleidžia visą dozę, ypač saulės šviesoje.
Toksiškos medžiagos: Furokumarinai
Apsinuodijimo pasekmės: Niežulys, paraudimas, nudegimai, pūslių susidarymas
33 Ambrozija (Ambrosia artemisiifolia)
Ambrozija nėra nuodinga piktžolė tradicine prasme, tačiau vis tiek verta paminėti šiame sąraše. Šiaurės Amerikoje kilęs augalas, dar žinomas kaip ambrozija, ambrozija arba laukinė kanapė, vis labiau plinta Vokietijoje ir neapsistoja privačiuose soduose. Ambrozija yra vienas iš labiausiai paplitusių alergijos sukėlėjų, kai ji žydi nuo liepos iki gruodžio. Iki šiol Vokietijoje nėra prievolės pranešti, tačiau apie nuodingų piktžolių radinius reikia pranešti vietinei žaliųjų erdvių tarnybai.Toksiškos medžiagos: Trigeris: žiedadulkės
Apsinuodijimo pasekmės: alerginė astma, šienligė, konjunktyvitas
44 Skudurė (Jacobaea vulgaris)
Jokūbo agurkai, taip pat žinomi kaip rupūžės žolė, voratinklinė žolė, žolė ir Jokūbo žolė, nekelia dirvožemiui ypatingų reikalavimų. Pagrindinis žydėjimo laikotarpis – atpažįstamas iš ryškiai geltonų žiedų – yra vasarą, bet gali tęstis ir iki spalio mėnesio. Arklių savininkams ir ūkininkams ypač nerimą kelia žolė – dėl didelio toksiškumo. Jokūbinių kopūstų galima rasti ne tik pievose ir laukų pakraščiuose, jie gali plisti ir natūraliuose soduose.Toksiškos medžiagos: Pirolizidinas (alkaloidai)
Apsinuodijimo pasekmės : Žmonių ir gyvūnų kepenų pažeidimas, kancerogeninis
55 Juodoji višta (Hyoscyamus niger)
Juodoji vištiena priklauso nakvišinių šeimai, gali užaugti iki 60 cm aukščio ir nuo birželio iki spalio mėnesio turi tamsiai geltonus, beveik purvinai atrodančius žiedus. Juodoji višta yra ne tik nuodinga, bet ir labai nemalonaus kvapo, todėl nėra itin mėgstama sodų savininkų. Juodoji vištiena ypač gerai auga azotinėje dirvoje, takuose ir ant sienų. Visos Hyoscyamus niger augalo dalys, bet ypač sėklos ir šaknys, yra nuodingos.Toksiškos medžiagos: Hiosciaminas ir skopolaminas
Apsinuodijimo pasekmės: lenktyninis pulsas, sąmonės netekimas, mirtis
66 Datura (Datura stramonium)
Paprastoji ar b altoji datura gali užaugti iki 2 metrų aukščio. Augalas gavo savo pavadinimą dėl dygliuotų kapsuliųformuojasi nuo liepos iki spalio mėn. Pastarasis kvepia saldžiai, tačiau stiebų ir lapų kvapas paprastai suvokiamas kaip nemalonus. Datura mieliau auga pakelėse, bet ir šiukšlynuose. Visos Datura dalys yra nuodingos, ypač šaknys ir sėklos.Toksinės medžiagos: L-hiosciaminas, L-skopolaminas, atropinas (alkaloidai)
Apsinuodijimo pasekmės: Odos dirginimas, pykinimas, vėmimas, sumišimas iki apsinuodijimo
77 Dėmėtasis hemlockas (Conium maculatum)
Dėmėtoji gūžinė yra kas dvejus metus augantis žolinis augalas, mėgstantis augti ant gyvatvorių ir tvorų. Conium maculatum mėgsta daug maistinių medžiagų turintį priemolio dirvą ir yra beveik neabejotinai atpažįstamas iš kvapo, primenančio pelių šlapimą. Hemlockas (visos augalo dalys) šioje šalyje laikomas labai nuodingu ir netgi gali būti mirtinas žmonėms.Toksinės medžiagos: Pseudoalkaloidinis koniinas
Apsinuodijimo pasekmės: Deginimas burnoje, dilgčiojimas, neryškus matymas, raumenų spazmai, kvėpavimo paralyžius
88 Muilo žolė (Saponaria officinalis)
Paprastoji muilinė gali pasiekti iki 80 cm augimo aukštį.Ši nuodingoji piktžolė taip pat žydi birželio – spalio mėnesiais. Paprastąją muilinę dažnai galima aptikti pakelėse, augalą tenkina smėlinga ar akmeninė žemė. Kaip rodo pavadinimas, muilo žolė anksčiau buvo naudojama kaip ploviklio pakaitalas. Šiandien ji vis dar randama kai kuriuose vaistuose, tačiau svarbu žinoti, kad didelėmis dozėmis muilo žolė yra mirtina. Muilo košės negalima valgyti žalios.Toksiškos medžiagos: B altymų toksinas saporinas
Apsinuodijimo pasekmės: Pykinimas, vėmimas
99 Velykų luzei (Aristolochia clematitis)
Įprasta Velykų Luzei dėl savo augimo įpročio taip pat žinoma kaip stačioji Velykų Luzei. Augalas, paprastai žinomas kaip piktžolė, gali užaugti iki 100 cm aukščio, tačiau ašis yra šliaužianti. Mūsų platumose augalas žydi šviesiai geltonais žiedais nuo gegužės iki birželio mėn. Senovėje Velykų luzei buvo naudojami kaip vaistinis augalas. Šiandien to reikėtų vengti, nes ir šaknys, ir lapai laikomi nuodingais.NuodingasVeikliosios medžiagos: Aristolocho rūgštis
Apsinuodijimo pasekmės: Skrandžio opos, pažeidžiančios inkstus , kancerogeninis