Paprastasis raugerškis, dar žinomas kaip raugerškis, galima rasti daugelyje sodų. Čia galite sužinoti, kaip juo rūpintis ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kai kalbama apie vaisius.
Lengvai prižiūrimas rūgščiasis erškėtis yra plačiai paplitęs Europos soduose ir miško pakraščiuose. Viena iš priežasčių, be abejo, yra ta, kad rūgščias erškėčių uogas, kuriose yra itin daug vitaminų, galima puikiai perdirbti į uogienę ir sultis. Tačiau tam gali būti naudojamos tik raudonos, prinokusios uogos.
Atsargiai: Visos kitos erškėčių uogos, šaknys, o kartais ir lapai yra itin nuodingi!
» Patarimas: Jei raudonąsias uogas džiovinate rudenį, tuomet dalimis galite jas įmaišyti į musli. Tai ne tik sveika, bet ir be galo skanu. Prinokusių uogų taip pat galima dėti į saldžiarūgščius mėsos patiekalus.
Auginimas
Raugerškis gali užaugti iki trijų metrų aukščio. Jei įmanoma, reikėtų sodinti daliniame pavėsyje, nors gerai pakenčia ir saulėtas vietas. Be to, jis idealiai tinka tankiems krūmams (įskaitant gyvatvores). Paprastai pirmenybė teikiama sausam dirvožemiui.
Priežiūra
Ankstyvą pavasarį, atsižvelgiant į šalnų sezoną, rūgščiojo spygliuočio ūglius reikia genėti, kad nuo gegužės mėnesio jis spindėtų ryškiai geltonai iki birželio gėlių, kurios kabo kaip vynuogės ant krūmo. Tačiau būkite atsargūs, krūmas turi spyglių, kurie apsaugo nuo gyvūnų įkandimų.
Jei baiminamasi atšiaurių žiemos dienų, raugerškio kamieną reikėtų sukrauti lapais arba nupjauta žole, kuri apsaugotų nuo galimų šalčio pažeidimų. Apskritai, rūgštus spyglius laikomas atspariu.
Kenkėjai
Deja, rūgščiuosius spyglius dažnai puola juodosios rūdys – grybelinė liga, pavojinga grūdams. Todėl daugelį metų visos raugerškiai buvo net naikinami. Šio kenkėjo užkrėtimo problema yra ta, kad grybų sporas neša vėjas ir bitės, todėl jos kelia grėsmę netoliese esančioms grūdų vietoms. Štai kodėl su šiuo kenkėju (atpažįstamu iš rūdžių lapų užkrėtimo) visada reikia kovoti nedelsiant – veiksmingų priemonių galima įsigyti specializuotose parduotuvėse.pasiekiama.