Laukinės rožės ne tik atrodo labai gražiai, bet ir išaugina daug erškėtuogių. Štai svarbiausi patarimai, kaip prižiūrėti ir nuimti erškėtuogių derlių.
Rožės klubuose yra daug vitamino C
Klasikinė, stipriai kvepianti laukinė rožė, kuri puikiai tinka kaip 1,5 metro aukščio krūmas arba kaip nepermatoma gyvatvorė galima sodinti, veda erškėtuogių vaisius, kuriuose labai daug vitaminų. Lengvai prižiūrimos šunų rožės, acto rožės ir obelinės rožės/bulvių rožės dabar auginamos tiek, kad klesti beveik bet kurioje saulėtoje ar dalinai pavėsingoje vietoje.
Derlius
Vasarą – maždaug nuo birželio mėn. – švelniai rožiniai iki intensyviai rausvi laukinių rožių žiedai džiugina savo žiūrovus, o vasaros pabaigoje raudonai oranžinė rožė iš jų atsiranda klubai. Geriausias derliaus nuėmimo laikas (rugsėjo–lapkričio mėn.), kai paspaudus pirštu vaisiaus odelė šiek tiek pasiduoda. Erškėtuogės skinamos sveikos, iš jų verdamas uogienė arba iš džiovintų odelių gaminamas arbatos gėrimas.
Saldaus ir rūgštaus skonio erškėtuogių privalumas yra didelis vitamino C kiekis, kuris ypač veiksmingas žiemą nuo peršalimo ar nuo peršalimo. Be to, laukinės rožės yra svarbus veiksnys saugant laukines bites.
Priežiūra
Dygliuotos laukinės rožės dera beveik visomis dirvožemio sąlygomis ir paprastai nereikalauja papildomo tręšimo. Tik pavasarį ir rudenį jie pakenčia lengvą kompostinį tręšimą, kurį reikia gerai įterpti į dirvą. Šiame kontekste dirvą taip pat galima purenti.
Jei reikia, po derliaus nuėmimo laukinę rožę galima apkarpyti. Kadangi laukinės rožės yra atsparios, žiemą joms nereikia ypatingos apsaugos – priešingai nei hibridinėms arbatinėms rožėms. Laukines rožes taip pat retai užpuola patogenai.